Katės ant tvoros
 

Kartais, kai jūs einate privačių namų gatve, atkreipiate dėmesį į kates, tupinčias ant tvorų. Tai kodėl gi katės taip mėgsta tupėti ant tvoros?

Yra keletas priežasčių:

• iš aukščiau geriau matyti;

• aukščiau saugiau;

• aukščiau šilčiau.

Jei pirmosios dvi priežastys tiesiogiai susijusios su instinktais (medžioklės ir savisaugos), tai trečioji paaiškinama kačių nervų sistemos specifika: ji yra labai jautri, todėl reaguoja net į mažiausius temperatūros pokyčius, o kadangi katės kūnas greit atvėsta (kaip nekeista), tai ji turi turėti šilumos atsargų.
 

„Akis“ šuniui tvoroje
 

Kalifornijoje gelbėtojams kartą teko gelbėti vokiečių aviganį, kurio galva įstrigo tarp tvoros lentų. Būtent tada Karolinai Best kilo mintis tvoroje padaryti „akį“, kuri leistų keturkojams apsaugininkams pro iliuminatorių matyti viską, kas vyksta gatvėje. Idėja pasiteisino ir jau per pirmuosius šešis mėnesius buvo parduota daugiau nei penki tūkstančiai vienetų tokių iliuminatorių. Naminių gyvūnėlių savininkai tvirtina, kad ši „akis“ yra saugi tiek augintiniams, tiek ir praeiviams. Šunims nereikia kasti tunelio arba peršokti per tvorą, kad patenkintų savo smalsumą, o žmonės gali nesijaudinti, kad šuo ras tvoroje landą ir nepraleis progos įsikabinti į kelnes. Tokios „akies“ įrengimui tvoroje tereikia pusės valandos, o jos kaina yra apie trisdešimt dolerių.

 

Saugomos tvoros
 

Tai, ką jūs matote nuotraukose - ne haliucinacijos ir ne rekvizitai fantastiniam filmui. Čia taip vadinamas Tvoros Sargas – legendų ir pasakų personažas kaimiškose Šiaurės Airijos vietovėse. Šis budrus sargas saugo tvoras ir viską, kas slypi už tų tvorų. Tai panašu į baidykles, kurios stovi mūsų daržuose ir soduose. Anksčiau šie sargai atlikdavo ne tik utilitarinę, bet ir sakralinę funkciją, apsaugodami valstiečių žemę nuo piktųjų dvasių, raganų ir kitų nelabųjų.

 

Užrakintos tvoros
 

Čia savininkai pasitiki ne mistinėmis jėgomis, o patikimais užraktais. Tiesa, ši idėja atrodo gana keista, bet, galimai, ši tvora jau ne kartą buvo pavogta, todėl savininkai nusprendė daugiau nerizikuoti. Arba gal tvora prasikalto, todėl ją prirakino. Bet kokiu atveju dabar mažai tikėtina, kad ši tvora iš Niujorko kinų kvartalo kažkur dings. Nebent tik kartu su spynomis.
 

Tomo Sojerio tvoros
 

Visi jūs tikriausiai prisimenate nepamirštamą Marko Tveno knygą apie Tomo Sojerio ir Heklberio Fino nuotykius. Epizodas apie tvoros dažymą tapo tikra klasika. O jūs galėtumėte apibūdinti šią tvorą? Paprastai į šį klausimą atsako taip: „Apie dviejų metrų aukščio, ištisinė, plačių lentų medinė tvora“. Toks atsakymas nestebina, nes visi matėme filmą, kur linksmų berniukų kompanija dažė tokią tvorą. O kaip yra iš tikrųjų? Kokią gi tvorą dažė Tomas Sojeris?

Kaip žinome iš knygos, Tomas gyveno prie Misisipės, aplinkui plytėjo bekraštė lyguma be augmenijos. Reiškia, kad mediena buvo importuojama ir labai brangi (Heklberio Fino tėvas dėžes naudojo vietoj baldų ne tik dėl skurdumo). O dabar prisiminkite kokį nors autentišką amerikiečių filmą ir pasakykite, kokios ten buvo tvoros. Neaukštos, baltos spalvos, plonų lentučių. Tokią tvorą daug sunkiau nudažyti ne super moderniais dažais, o kalkėmis. Štai kada gali tikrai įvertinti Tomo parodytą diplomatiją. O kur dar visi kiti gauti naudingi dalykai, pavyzdžiui, žiurkė su virvute? Ir visa tai už teisę plonu šepetėliu padažyti neaukštą, siaurą tvorą vasaros saulės atokaitoje. Retas politikas gali pasigirti tokiu mokėjimu dirbti su visuomene...

 

Raganos tvora
 

Pagal senovės tikėjimą, kurio atgarsius galima rasti pasakose, žinomose mums iš vaikystės, ragana gyvena trobelėje ant vištos kojelės, dažniausiai beržų miške. Namelis apsuptas trijų tvorų iš kaulų, papuoštų žmogaus kaukolėmis, o vartai užrakinti spyna su aštriais dantimis.

Anksčiau ragana buvo suvokiama ne kaip pikta žmonių ėdikė, o kaip gyvenimo ir mirties deivė, gyvojo vandens šaltinio saugotoja, nuo kurios priklausydavo dienos ir nakties ciklo pasikeitimas.