Nebrangi tvora užmiesčio sodybai


Svarbus sodybos saugumo aspektas užmiesčio zonoje yra ne tik namo tvirtumas. Didelį vaidmenį vaidina teritorijos aptvaras, kuris ne tik apsaugo nuo neteisėto įsibrovimo, bet ir sudaro sodybos išbaigtumo įspūdį. Dauguma sodininkų arba užmiestyje gyvenančių žmonių nusprendžia pasirinkti pigiausią ir praktiškiausią variantą – savo teritoriją aptverti savarankiškai.


Apsvarstykime pigiausius tvorų įrengimo priemiesčio zonoje variantus ir jų įrengimo charakteristikas.


Pirmasis variantas: vielos tinklo tvora.


Be abejo, pats pigiausias ir paprasčiausias variantas aptverti užmiesčio sodybos teritoriją - metalinė vielos tinklo tvora. Norėdami pastatyti kokybišką ir ilgaamžį teritorijos aptvarą turėsite įsigyti:

 

  • Apvalių arba kvadratinių metalinių stulpų, tarp kurių bus tempiamas vielinis tinklas. Šių stulpų ilgis turi būti 1-1,2 m ilgesnis nei tinklo aukštis.
  • Kietos vielos, kuri bus ištempiama tarp tvoros atraminių stulpų ir prilaikys vielos tinklą, kad jis neatsipalaiduotų.
  • Bituminio mišinio žemutinei atraminių stulpų daliai padengti nuo korozijos.
  • Lako arba dažų viršutinei atraminių stulpų daliai padengti nuo korozijos.
  • Cemento tvoros stulpų sutvirtinimui žemėje;
  • Vielos tinklo, pageidautina cinkuoto.

Kai visos medžiagos jau bus nupirktos, galima pradėti tvoros montavimo darbus. Iš pradžių reikia pažymėti liniją, kur bus statoma tvora, kartu nustatant tvoros atramų vietas (idealus atstumas tarp jų yra 3 m). Sekantis etapas bus duobių atramoms kasimas. Jų gylis turėtų būti 1-1.1 m. Apatinę atraminių stulpų dalį reikia įmerkti į bituminį mišinį ir leisti išdžiūti - tai apsaugos nuo korozijos. Įstačius atraminį stulpą į paruoštą duobę, užpilamas cementinis mišinys. Vėliau šią viršutinę atraminio stulpo dalį būtina nudažyti arba nulakuoti, kad apsaugotume nuo korozijos.


Įtempkite kietą vielą ir ant jos kruopščiai pritvirtinkite vielos tinklą. Kieta viela, ištempta horizontaliai, turi būti įtempta ypač stipriai, 0,5-0,7 metrų atstumu viena nuo kitos, nes kitokiu atveju laikui bėgant tvora atsipalaiduos ir kabės.


Nepaisant to, kad toks tvoros montavimo būdas yra laikomas vienu pigiausių, jo įrengimas pareikalaus daug laiko ir pastangų.


Antrasis variantas: tvora iš profiliuoto plieno lakštų.

Kaip vieną iš labiausiai praktiškų ir nebrangių variantų priemiesčio sodybos tvoroms, statybininkai rekomenduoja profiliuoto plieno lakštus. Pasirinkus tokio tipo tvorą, be standartinių tvorų atramų, kurios šiuo atveju turėtų būti ypač tvirtos, jums dar prireiks šių medžiagų:

 

  • Vamzdžių skersiniams;
  • Varžtų tvoros pritvirtinimui;
  • Plytų arba betono, kad profiliuoto plieno lakštų tvora būtų pakelta virš žemės. Profiliuotų lakštų tvorai būtinas  20-30 cm pamatas, kad tvora būtų apsaugota nuo korozijos.

Svarbu atkreipti dėmesį pasirenkant vamzdžius skersiniams - jie turi būti cinkuoti, arba padengti laku arba dažais. Varžtai taip pat turi būti padengti antikorozinėmis priemonėmis.


Trečiasis variantas: medinė tvora.


Gana dažnai priemiesčio teritorijose galima pastebėti dar vieną populiarų tvorų tipą - medines tvoras. Nepaisant nedidelių išlaidų, tokių tvorų įrengimas taip pat pareikalaus pastangų ir daugelio statybinių medžiagų įsigijimo:

  • Medinių lentų tvorai;
  • Tvirtų medinių stulpų, kurių aukštis turi būti 0,7-1 m didesnis nei skersinių lentų;
  • Medinių sijų, prie kurių tvirtinsis medinės tvoros lentos;
  • Cemento, smėlio, žvyro, plytų laužo, o kartais net armatūros gabaliukų (kai dominuoja minkštas dirvožemis) tvoros pamatams;
  • Įrankių, reikalingų klojant pamatus ir dirbti su mediena;
  • Cinkuotų vinių ir varžtų;
  • Dažų ir lako.

Šis sąrašas yra suformuotas kuo ekonomiškesniam tvoros variantui. Svarbu prisiminti, kad gali prireikti ir elektrinių įrankių (atsuktuvo, gręžtuvo ir kt.)


Tvoros montavimo procesas šiuo atveju yra panašus į anksčiau aprašytus variantus. Vienintelis skirtumas yra tas, kad šiuo atveju pirmiau reikia prikalti tvoros skersinius prie sijų ir tik tada visą konstrukciją tvirtinti prie stulpų.

Apsvarsčius visus paminėtus pigiausių tvorų variantus galima prieiti prie išvados: medžiagų ir įrankių įsigijimas savininkui kainuos nebrangiai, bet tvoros surinkimo ir montavimo procesas tikrai atims daug laiko ir pareikalaus nemažų pastangų. Jeigu atsižvelgsime į tai, kad sodybos šeimininkui šioje srityje gali trūkti patirties, neatmestina ir klaidų galimybė.


Taigi, sudėjus visus pliusus ir minusus savarankiškai įrengiant tvorą, gal vis tik geriausia būtų šį darbą patikėti specialistams, kurie atlieka visus darbus kokybiškai ir operatyviai. Išlaidos tikrai nebūtų labai didelės, nes naudojamos medžiagos nėra brangios.