Tvorų istorija. 1 dalis: Pamąstymai apie tvorų atsiradimą


Plačiai žinomas faktas, kad gyvybės realizavimui reikalinga erdvė, o kiekvienam objektui reikalinga tinkama vieta. Erdvė prasideda ten, kur yra aiškios, ją apibrėžiančios ribos. Tokia yra esamos visatos aksioma, kuri visada realizuodavosi istorijoje: pradedant nuo Didžiojo sprogimo eros ir baigiant tolimąja ateitimi. Tvora kaip tik ir yra riba, apibrėžianti teritoriją ir todėl yra savotiškas būties pagrindas. Nenuostabu, kad išmintinga anglų tauta savo patarle teigė: „palaimingos kaimynystės pagrindas - masyvi ir patvari tvora tarp kaimynų“.

Daugelis mano, kad tvoros – tai utilitarinis žmonijos išradimas. Bet yra ne taip. Mūsų plaukuotas tolimas protėvis dar nebuvo gimęs, o pačių įvairiausių formų tvoros jau pradėjo savo egzistenciją. Iš pradžių jos buvo gana primityvios ir neįprastos.

Proteobakterijas nuo aplinkos skiria speciali membrana. Žuvys savo teritorijas pažymi akmenukais ir smiltimis, vorai įpipina viską ploniausiu voratinkliu. Meškos savo didelės teritorijos ribas žymi plačiais įbrėžimais ant gerai matomų medžių žievės. Beveik visi kiti gyvūnai taip pat linkę pažymėti savo teritoriją.

Vis tik turime pripažinti, kad Homo sapiens atsiradimas buvo tikra revoliucija tvorų srityje. Jos tobulėjo ir keitėsi su kultūros ir technologijų pažanga. Jos ir toliau keisis kartu su mūsų pasiekimais. Kuo labiau tobulės žmonės, tuo tobulesnės taps ir tvoros: gražinančios aplinką ir apsaugančios, esančios žmogaus jausmų išraiškos pagrindu asmeniniam turtui bei saugumo jausmui.

Kam mums reikalinga tvora? Kad išskirtume savo erdvę ir darytume jai įtaką; kad atsiribotume nuo bauginančios begalybės ir sukauptume kūrybines savo proto galias, neleisdami joms be tikslo ištirpti begalinės platybės šaltyje. Biologinė ląstelė - gyvenimo pagrindas - taip pat yra dalis, atskirta „tvora“ - membrana. Pašalinkite membraną ir aplinkinis pasaulis, įsiskverbęs į ląstelę, akimirksniu ją nužudys. Tvora – tai tvarka. Žmogaus gyvenime ji atlieka tą pačią -pagrindinę - tvarkos palaikymo funkciją.

Mūsų namus, mūsų privačias teritorijas galima palyginti su gyvomis organizmo ląstelėmis. Pažeisite jų membranas – ir ūkis, apimtas chaoso, bus sunaikintas. Žemė be tvoros - tai kaip žmogus be odos. Į tai skausminga žiūrėti. Galbūt ne visi tai supranta. Gera tvora – geriausia, kas yra sukurta.