Visų tvorų stiprumo pagrindas yra atraminiai stulpai: jų paskirtis yra atlaikyti tvorų svorį ir pašalinį poveikį. Vis tik stulpų stabilumas priklauso ne tik nuo to, iš kokios kokybės medžiagų jie pagaminti, bet ir nuo jų įrengimo būdo. Paprastai tvoros stulpai įbetonuojami į iš anksto paruoštas duobes arba įkalami į žemę. Patartina apsvarstyti abu šiuos variantus, aptariant jų teigiamas ir neigiamas puses.

Tvorų stulpų įkalimas: privalumai ir trūkumai

Tvorų stulpų įkalimas - pats lengviausias ir pigiausias variantas darant tvirtą pagrindą būsimai tvorai. Toks būdas rekomenduojamas kai dominuoja vidutinio tankio dirvožemis, kuriame gausu mažų akmenukų.

Tvorų stulpų įkalimas vykdomas dviem būdais:

   -   Naudojant kūjį (kai stulpų aukštis 1,5-2 metrai);

   -   Naudojant specialų įrenginį kalant į žemę vamzdžius ir stulpus (kai stulpų aukštis 2,5-3 metrai).

Dauguma statybos bendrovių įtikina savo klientus, kad moderniausias, greičiausias, aukščiausios kokybės ir pigiausias tvorų stulpų montavimo būdas yra jų įkalimas į žemę. Jų pozicija šiuo klausimu yra suprantama: darbuotojams nereikės vežti smėlio, žvyro, terliotis su cemento mišiniu.

Vis tik nereikia aklai sutikti su tokiu siūlymu - geriau apsvarstyti visus galimus privalumus ir trūkumus.

Teigiami aspektai įkalant tvoros stulpus gali būti laikomi šie:

Proceso paprastumas ir efektyvumas: stulpai tiesiog įkalami į žemę, nereikia kasti duobių, pilti cemento ar žvyro;

   -   Tvoros stulpų apsauga nuo drėgmės vidutinio sunkumo dirvožemyje;

   -   Tvoros kuolai kalami į žemę 1,2-1.5 m (priklausomai nuo grunto), todėl tvoros neiškilnoja įšalas.

   -   Žema kaina, kurią lemia papildomų medžiagų (cemento, žvyro, smėlio) atsisakymas.

Statybų specialistai rekomenduoja stulpų įkalimo būdą naudoti tuomet, kai norima tverti tinklinę arba medinę tvorą. Tą stulpo dalį, kuri bus įkalta į gruntą, rekomenduojama padengti antikorozinėmis priemonėmis (bitumu, gruntu arba dažais).

Stulpų įkalimas į gruntą turi ir neigiamų aspektų:

   -   Ten, kur dirvožemyje vyrauja stori durpių, smėlio sluoksniai arba vieta yra pelkėta, tvoros konstrukcija būna labai nestabili;

   -   Masyvių ir sunkių gofruoto plieno lakštų arba medinių sijų tvorų stulpai gali greitai iškrypti arba visai išvirsti;

   -   Kai vyrauja pernelyg didelio tankio dirvožemis arba jame yra daug didelių akmenų, stulpus yra sudėtinga įkalti reikiamu gyliu, be to, stulpai gali deformuotis.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus faktus rinktis tvorų stulpų įkalimo būdą reikia rinktis itin atsargiai. Susiviliojus žema kaina ir paprastu montavimu po neilgo laiko galite būti priversti iš naujo perstatyti visą tvorą.

Tvorų stulpų betonavimas: privalumai ir trūkumai

Dažniausiai paplitęs tvorų stulpų įrengimo būdas yra stulpų įbetonavimas į grunte iškastas duobes. Stulpų betonavimas į iš anksto paruoštas duobes gali būti vykdomas dviem būdais:

   -   Įprastas betonavimas vidutinės drėgmės dirvožemyje, kai stulpas dedamas į duobę ir užpilamas betonu;

   -   Betonavimas, naudojant žvyrą nestabiliame, minkštame grunte, o taip pat pelkėtoje vietoje. Patariama 15-20 cm duobės užpildyti žvyru, įstatyti stulpą, jį sutvirtinti žvyro mase ir viršutinę 15-20 cm duobės dalį užbetonuoti.

Duobes betonavimui statybininkai pataria iškasti 1/3 stulpų ilgio.

Tvorų stulpų betonavimo privalumai:

   -   Didelis tvorų konstrukcijų stabilumas net ir minkštame grunte;

   -   Šis būdas naudojamas statant masyvias metalines arba medinių sijų tvoras;

   -   Ilgaamžiškumas, kurį lemia tai, kad stulpo dalį žvyre ir betone mažiau veikia korozija.

Tvorų stulpų betonavimo trūkumai:

   -   Tvoros montavimo trukmė: duobių kasimas, stulpų įleidimas ir betonavimas gali užtrukti keletą dienų;

   -   Didesnės medžiagų sąnaudos ir darbų sudėtingumas lemia didesnę darbų kainą;

   -   Jeigu didelio drėkingumo grunte tvoros stulpai bus įbetonuoti per mažame gylyje, jie gali iškrypti.

Vis tik masyvioms tvorų konstrukcijoms statybininkai rekomenduoja naudoti betonavimą, kuris žymiai prailgina tvoros amžių.

Taigi, sprendžiant - įkalti ar betonuoti tvoros stulpus - reikia išanalizuoti daugelį veiksnių: dirvožemio struktūrą, tvorų medžiagų tipą, įvairius išorės veiksnius. Kartais geriau skirti daugiau pinigų, laiko ir pastangų, kad daugeliui metų atsikratytume problemų ir rūpesčių.