Plačiai žinomas faktas, kad gyvybės realizavimui reikalinga erdvė, o kiekvienam objektui reikalinga tinkama vieta. Erdvė prasideda ten, kur yra aiškios, ją apibrėžiančios ribos. Tvora kaip tik ir yra riba, apibrėžianti teritoriją ir todėl yra savotiškas būties pagrindas. Nenuostabu, kad išmintinga anglų tauta savo patarle teigė: „palaimingos kaimynystės pagrindas – masyvi ir patvari tvora tarp kaimynų”.
Daugelis mano, kad tvoros – tai utilitarinis žmonijos išradimas. Bet yra ne taip. Proteobakterijas nuo aplinkos skiria speciali membrana. Žuvys savo teritorijas pažymi akmenukais ir smiltimis, vorai įpipina viską ploniausiu voratinkliu. Meškos savo didelės teritorijos ribas žymi plačiais įbrėžimais ant gerai matomų medžių žievės.
Vis tik turime pripažinti, kad Homo sapiens atsiradimas buvo tikra revoliucija tvorų srityje. Jos tobulėjo ir keitėsi su kultūros ir technologijų pažanga. Kuo labiau tobulės žmonės, tuo tobulesnės taps ir tvoros.
Kam mums reikalinga tvora? Kad išskirtume savo erdvę ir darytume jai įtaką; kad atsiribotume nuo bauginančios begalybės. Biologinė ląstelė taip pat yra dalis, atskirta „tvora” – membrana. Pašalinkite membraną ir aplinkinis pasaulis akimirksniu ją nužudys. Tvora – tai tvarka.
